Kaip atpažinti stresą ir su juo kovoti?

Kiekvienas žmogus mažiau ar daugiau yra susipažinęs ir patyręs stresą ir kiekvienam tas pats stresas gali atsirasti dėl skirtingų priežasčių ir aplinkybių. Daug indikacijų yra labai vienodų, kur tos pačios situacijos sukelti stresą gali daugeliui, tačiau dažnas streso atsiradimas yra labai individualus ir reikalaujantis suvokti, kas visgi man, konkrečiai yra stresas. Vienam žmogui didelį stresą gali sukelti masinės susirinkimų vietos, bendravimas su nepažįstamaisiais, kadangi pats iš prigimties kaip asmenybė yra introvertas, linkęs būti tik su savimi. Kitam stresą sukelti gali tas pats buvimas vienam, izoliuotam, atskirtam, ar net pojūtis, jog yra vienišas. 

Gerasis ir blogasis stresas

Stresas yra tiesioginė reakcija į organizmo pokyčius, pasikeitusias aplinkybes, tam tikras situacijas ar iššūkius. Streso metu kūnas bando sukaupti jėgas, kad galėtų apsisaugoti nuo kylančių pavojų. Tačiau čia reikia suvokti, jog stresas gali būti tiek blogasis, tiek gerasis. Mūsų kūnas reaguoja ne tik į blogus, neigiamai stiprius įvykius, tačiau taip pačiai atskira ir teigiamus emociškai, stiprius įvykius. Tai gali būti vestuvės, vaiko gimimas, šuolis su parašiutu. Pastarojo metu, stipriai susijaudinus, susidarant adrenalinui, organizmas patiria šoką. Negatyvusis stresas aplanko patenkant į nemalonias situacijas – artimųjų ligų atveju, nelaimingi atsitikimai, avarijos, arba nuolatinė įtampa darbe, kuri dažnai pasireiškia nespėjant atlikti vienų ar kitų užduočių. Dažnas gali jausti stresą dėl finansų – nuolatinis nerimas dėl jų trūkumo sukelia stresą organizmui. 

Kada negatyvusis stresas tampa ilgalaikiu, mus lydinčiu kompanionu?

Patiriant stresą dažniausiai jaučiame iš mūsų kūno – mus pradeda kamuoti įvairūs skausmai (dažnas nugaros skausmas taip pat gali būti streso priežastis), dažniau pradedame sirgti. Turbūt esate patyrę, kai streso metu jums suprastėja ne tik nuotaika, tačiau tampate labiau išsiblaškęs, dažniau viską pamirštate, nebegalite susikaupti. Įprastai to net nesiejame su stresu, tačiau išvardinti negalavimai dažnai gali būti to pasekmė. Prisiminti turime tai, jog stresą galime keisti ir tai priklausys nuo mūsų požiūrio, gyvenimo būdo ir tai, kaip tą stresą susiesime su mūsų asmeniniu gyvenimu.

Pastebėti netgi aplinkoje galime tai, kaip toje pačioje situacijoje atsidūrę tu skirtingi žmonės elgsis – vienas gali būti apimtas siaubingo streso, nerimauti, pykti, nesugeba atlikti užduoties ar išbūti toje situacijoje, o kitas lengvai su tuo susidoroti, net neskiriant per daug dėmesio tai situacijai. Sportuojantys ar fiziškai aktyvus žmonės, daug laiko praleidžiantys gamtoje, sugebantys socializuotis bei palaikantys sveikus santykius su žmonėmis po stresinių situacijų sugeba atsistatyti visiškai kitaip. Anaiptol negalėčiau to pasakyti apie tuos žmones, kurie po darbo visą savo laisvalaikį praleidžia ant sofos, galvodami, jog nebeturi jėgų bendravimui su žmonėmis, ką jau kalbėti apie aktyvų laisvalaikį. Tada tiesiog įninkama į televizorių, socialinius tinklus. Šio atvejo žmonėms stresą ne tik sunku pakelti, tačiau po jo atsistatyti tampa tikru iššūkiu.

Kaip stresas veikia mūsų fizinę sveikatą?

Mūsų mintys yra tiesiogiai susijusios su kūnu. Ne išimtis ir stresas. Hormonas kortizolis, kuris tiesiogiai susijęs su stresu, yra dažnai susijęs su sveikatos problemomis. Nuo to kiek stresuojame, priklauso, kiek mūsų kraujyje jo išsiskirs. Per didelis šio hormono kiekis silpnina imuninę sistemą, įtakoja mūsų gebėjimą mokytis, sunkiai įsimename faktus. Nuolatinis stresas veikia mūsų emocinę būklę, ko pasekoje dažnai emocijos tampa nestabilios, apninka liūdesys, dažnai jaučiama agresija, kankina nerimas. Stresas, neabejotinai veikia ir psichologinę būklę. Emocijos tampa nestabilios, dažnai išgyvenamas liūdesys, jaučiamas pyktis, kankina nerimas. 

Netipiniai streso simptomai

Be aukščiau išvardintų streso padarinių, yra netipiniai ir ne visada pastebimi streso simptomai. Patiriantys daug streso žmonės dažnai pameta raktus, pamiršta kur jų telefonas, piniginė ar kiti asmeniniai daiktai. Vienas iš streso simptomų taip pat gali būti mūsų elgsena. Padažnėjęs alkoholio vartojimas, intensyvus rūkymas ar netgi jo pradėjimas, raminamųjų ar migdomųjų medikamentų naudojimas praneša apie stresą. Dar blogiau, kai stresui mažinti griebiamasi narkotinių medžiagų. Dažnai nuvertinami ir tokie streso simptomai, kaip didelis cukraus ir kofeino vartojimas, persivalgymas, kurie gali būti ne mažiau pavojingi mūsų sveikatai. 

Nuolatinio streso pasekmės

Nuolatinio streso pasekmė – perdegimas, neįvyksta per dieną ar savaitę. Dažniausiai artėjame link to pamažu to patys nepastebėdami. Perdegimas, nors dažnai ir turi skirtingus etapus, įprastai pasiekiamas per du metus. Atsistatymas nuo perdegimo dar ilgesnis ir sudėtingesnis procesas, kuris reikalauja didelių pastangų.
Nuolatinio streso metu kenčia žmogaus visa kraujotaka bei širdis, ko pasekoje tai gali iššaukti infarktą. Šią pasekmę parodo ir išaugęs infarktų skaičius. Be abejo, be šių ligų, nuo streso pervargusio žmogaus reakcija sulėtėja, taip padidina riziką padaryti avariją.

Trumpalaikį stresą gali išduoti padažnėjęs kvėpavimas, padidėjęs prakaitavimas ar kraujospūdis. Ilgalaikis stresas dažnai siejamas su įtampa pečių, kaklo srityse, su prasidėjusiu nugaros, dantų ar migreniniais galvos skausmais. Žinoma, aklai vadovautis parašyta informacija nederėtų, kadangi kiekvienas žmogus yra individualus, tad dažnai stresas “pasireiškia” būtent per jo silpnąją vietą. 

Geresnės savijautos link

Norėdami atsikratyti kamuojančios įtampos, kurios sukelėjai trumpalaikis ar nuolatinis stresas, svarbu skirti laiko sau, pasirinkti kaip jį leisite ir į kasdienybę įtraukti savo pomėgius, kurie dažnai, patiriančių stresą, būna pamiršti ir nustumti į šalį. Vienam tai gali būti meditacijos, knygų skaitymas ar ramesnių užsiėmimų praktikavimas, kitam tai gali būti fizinis aktyvumas. Todėl dar kartą, šioje vietoje svarbu pažinti save, prisiminti savo pomėgius bei skirti laiką dienoje kai būnama tik su savimi, neatsiskiriant visam laikui ar izoliuojant save nuo aplinkinių. Susikurkite jums priimtinus ir padedančius ritualus, kurie su laiku taptų tokie įprasti, kaip dantų valymasis ar valgymas. Tokie ritualai padės ne tik atstatyti jėgas, bet ir leis mažinti įtampą, o ilgainiui susiduriant su stresu, mokėsite jį suvaldyti. Nepamirškite, jog keisti visko iš karto nederėtų, todėl patariu išsikelti vieną įprotį, kurį norėtumėte savyje ugdyti ir tam skirti laiką pirmoje dienos pusėje, kai mūsų valia pati stipriausia. Įprastai įpročių formavimas užtrunka apie 60 dienų. Vėliau tai tampa malonumu, kuris nebereikalauja valios pastangų. 

Linkiu pažinti save, atrasti streso priežastis ir pradėti mažais žingsneliais eiti geresnės savijautos link.